- galionuotas
- galionúotas, galionúota bdv. Tė́vas kažkodė̃l atkakliai̇̃ ir namiẽ nenusivil̃kdavo unifòrmos – vi̇̀sas galionúotas snáusdavo krėslè.
.
.
galionuotas — galionuotas, a adj. (1) Šts 1. su galionais, galionais apsiuvinėtas: Kai tu jojai galionuotas, reikė[jo] rinktis šilkiniuotą, ne mane mergelę Mtl. 2. galionais pasipuošusi (galvą): Parves brolis jauną marčią, vainikuotą, galionuotą DvD228 … Dictionary of the Lithuanian Language
galionuota — galionúotas, galionúota bdv. Tėvas kažkodė̃l atkakliai̇̃ ir namiẽ nenusivil̃kdavo unifòrmos – vi̇̀sas galionúotas snáusdavo krėslè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sijonuotas — sijonuotas, a adj. (1) J, NdŽ, DŽ1; Ser užsivilkęs, užsisegęs sijoną: Mano pati sijonuota, aš vargšelis lopiniuotas LTR(Ds). Tas vyrukas sijonuotas Slv. Kad atjojai galionuotas, buvo imti sijonuotą, ne mane mergaitę, viečną sirataitę LTR(Kpč) … Dictionary of the Lithuanian Language
valionuota — adj. f. (1) kuri su valionu, nuotakos šydu: Jei tu buvai galionuotas, reikėj imti valionuotą, ne manę mergelę, biedną našlaitėlę LTR(Švn) … Dictionary of the Lithuanian Language
žiužė — 1 žiùžė sf. (2) Jn(Kv), NdŽ, žiužė̃ (4) Gs; KŽ žr. 1 žiužis: 1. Tai perkūnijai griaujant, kaži koks galionuotas žmogus kirto jam su žiuže per pečius LzP. O paskui dar susuka šlapią rankšluostį į žiužę ir kad jau droš išilgai nugaros! J.Balt.… … Dictionary of the Lithuanian Language